Tautos Fondas

ALEKSANDRAS DAUNYS gimė 1919.III.28 Kaune. 1938 baigė Kauno “Aušros” berniukų gimnaziją. VDU studijavo ekonomiją. Priklausė studentų “Jūros” korporacijai. 1939-1940 Karo mokykloj (paskutinė kariūnų-    aspirantų laida). 1942-1943 tęsė studijas Kaune ir 1945-1946 Christian Albrecht universitete, Kiel, Vokietijoj.         

 Sovietinės okupacijos metu dirbo Tauragėj lentpjūvės buhalteriu. Vokie­čių okupacijos metu – Savitarpinėj pagalboj ir Priešgaisrinėj apsaugoj Kaune. 1944 m. su žmona Gražina pasitraukė į Vokietiją. Išrinktas Oldenburgo lietuvių telkinio atstovu prie Britų karinės valdžios. 1947 UNRRA welfare officer. 1948-1949 metais dirbo World’s YMCA. YMCA kvietimu, 1949 su šeima atvyko į JAV, kur su šia organizacija dirbo vienerius metus.

Nuo 1950 dirbo keliuose fonduose: kontrolierium International Film Foundation ir Inter­national Agricultural Development Service bei Rockefeller Foundation įvairiose pareigose.New Yorke aktyviai dalyvavo “Šviesos” sambūrio, Lietuvių Rezistencinės Santarvės ir Tautos Fondo veikloje. Nuo 1970 buvo Tautos Fondo taryboje ir 1987-1989 jos pirmininku. Redagavo ir referavo TF įstatų pakeitimus. 1990-1992 buvo Tautos Fondo atstovybės Floridoje pirmininku. Visada mielai talkino Tautos Fondo valdybai santykiuose su St. Petersburg’o lietuviais.

Tautos Fondo narių 27-ojo susirinkimo metu 2001 m. gegužės 12 d. vienbalsiai pakeltas į TF Garbės narius.

Iš kitų jį skyrė jo visada maloni nuotaika, taikus būdas ir pakanta kitų nuomonei, nekeičiant savosios.

Mirė 2004 m. gegužės 26 d. St. Pete, Floridoje.

ANTANAS JANUŠKA gimė 1914 m. lapkričio 29 d. Veliuonoje, Kauno apskrityje.  Pradžios ir aukštesnį mokslą baigė Lietuvoje.  JAV 1957 m. įsigijo verslo administravimo ir sąskaitybos bakalauro laipsnį Northeastern universitete, Bostone. Lietuvoje dirbo Veliuo­nos, Petrašiūnų ir Čekiškės savi­valdybėse sąskaitybos vedėju ir sekretoriumi.  Sovietų ir Vo­kie­čių okupacijos laiku dirbo Kaune “Paramos” sąskaityboje ir “Sodyboje”Kauno skyriaus sąskaitybos vedėju.

Vokietijoje 1944-1949 m. gyveno Regensburgo ir Scheinfeldo tremtinių stovyklose, dir­bo tų stovyklų komitetuose ir administracijose.  1949 m. persikėlus į  JAV pradžia buvo labai  sunki.  Gavęs  paprastą  darbą  Gilette kompanijoje, vakarais mokėsi. Baigęs mokslus paprašė administracinio darbo toje pačioje Gilette kompanijoje ir buvo priimtas.  Ėjo įvairias pareigas sąskaitybos ir finansų planavime ir pakilo į Gilette kompanijos užsienio  įmonių  ir skyrių  finansų  planavimo vedėjo postą.

Iš pat jaunystės  mėgo dainą ir meną.  Visais laikais dainavo choruose, vaidino mėgėjų vaidybos rateliuose.  Bostono Šv. Petro parapijos chore giedojo nuo 1949 iki 2003 m.. Buvo aktyvus Lietuvių bendruomenės narys, BALFo skyriaus vedėjas, Tautinės Sąjungos narys, lietuvių Šv. Petro parapijos komiteto narys finansų reikalams. Lietuvių Fondo narys, Draugo Fondo narys.  Skaitė visą leidžiamą lietuvišką spaudą ir ją rėmė.  Prisidėjo prie Taupos kredito unijos įkūrimo.

      Visą laiką sielojosi, kad Lietuva okupuota ir atgavus nepriklausomybę labai džiaugėsi. Įdukrino savo gimtosios Veliuonos vidurinę mokyklą. Antanas Januška buvo Tautos fondo įgaliotinis Boston, MA, 1967-1993 metais. Jo pastangomis per visus metus buvo gauta $48,968 aukų, surinktų Vasario 16 minėjimų, mirusių tautiečių pagerbimo ir kitomis įvairiomis progomis.  Mirė 2003 m. liepos 1 mėn.

ALDONA DUBAUSKAITĖ-KATINIENĖ  gimė 1932.V.1 d. Jonavoje, gyveno Kaune, karo metu pasitraukė į Vokietiją, Hanau lietuvių stovykloje mokėsi gimna­zijoje. Į JAV atvyko 1949 m.  Čia susipažino ir sukū­rė šeimą su Vitu Katinu. Apsigyveno Brooklyne – vėliau Richmond Hill.

Aldona mėgo lietuvišką žodį, po­e­ziją, muziką, meną ir tautodailę.  Pasižymėjo labai gražiu alto balsu, dalyvavo choruose. Turėjo auksines rankas – mokėjo visus rankų darbus – siuvo, mezgė, audė  ir siuvinėjo.  Nuo pat jaunystės buvo veikli skautė ir vėliau skautininkė, dalyvavo stovyklų programose.

Savo talentus panaudojo augindama ir auklėdama penkis vaikus.  Visi baigė Maironio lituanistinę mokyklą, kur Aldona daug metų dalyvavo Tėvų komiteto veikloje, siuvo lituanistinės mokyklos vaidinimams  kostiumus, skautams uniformas.Su vyru Vitu daug kartų lankėsi pavergtoje Lietuvoje. Veždavo paramą disidentams, nekreipdami dėmesio į galimus pavojus.

Savo administracinius gabumus Aldona paaukojo Tautos Fondui. 1977 m. perėmė TF finansų sekretorės pareigas ir Tautos Fondas prisiglaudė Katinų pastogėje Richmond Hill. Čia buvo TF raštinė, vykdavo valdybos posėdžiai, pasitarimai. Čia užvesta pirmoji aukotojų kartoteka ir nupirktas pirmasis kompiuteris. Pirmieji dešimt metų Tautos Fondui buvo intensyvus darbo laikotarpis – tada besiorganizuojantis gausus būrys entuziastų sutelkė Fondui pirmuosius tris milijonus dolerių. Vėliau Aldona dirbo TF Fondo raštinėje, pastaruoju metu būdama valdybos vicepirmininkė ir sekretorė. Užtarnauto poilsio išėjo tik 1999 birželio pabaigoje, jau sukrikus sveikatai.  Dar prieš tai, 1998 metais, Tautos Fondo metinis susirinkimas už atsidėjimą organizacijos reikalams išrinko ją Tautos Fondo Garbės nare.

Aldona buvo labai maloni, švelni asmenybė.  Ji tvarkingai ir atsakomingai ėjo savo pareigas,  gerbė kitų nuomones, bet turėjo savo nusistatymus ir jų laikėsi. Į gyvenimą  žvelgė pozityviai, bet tuo pačiu buvo praktiška  ir dalykiška  Jos gyvenimas sukosi ne apie save, bet apie savo šeimą ir kitus. Džiaugėsi ir didžiavosi savo vaikais ir anūkais.  Mirė 2004 rugsėjo 28 d.

VYTAUTAS J. KULPA.  Gimė 1927. IX. 6 Baisiogaloje, Kėdainių aps. Lankė Šėtos ir Kėdainių pradžios mokyklas. Mokėsi Kėdainių valst. gimnazijoje. 1944 m. rudenį su tėvais pasitraukė į Va­ka­rus, gyveno Čekoslovakijoje, o vėliau Vokietijoje.

Karui pasibaigus, persikėlė į pabaltiečių DP stovyklą Rebdorfe, prie Eichstätto. 1946 m. baigė Eichstätto lietuvių gimnaziją. Studijavo Eichstätto universitete, ir 1949 m. emigravo į JAV. Korėjos karo metu tarnavo JAV kariuomenė­je, Transporto korpuse. Baigęs karo tarnybą, tęsė mokslus Brooklyn Polytechnic Institute, kurį baigė 1954 m. BS laipsniu. Vedė Giedrę Tercijonaitę ir išaugino tris vaikus.

1964-1988 metais dirbo Chase Manhattan Banke įvairiose pareigose. Sukūrė kompiuterinę sistemą banko klientų skundams registruoti ir juos išspręsti. Vėliau dirbo Tri-State Marine kompa­nijoje. Nuo 1994 m.gyveno Palm Beach Shores, FL.

Priklausė Lietuvių studentų sąjungai ir “Santarai”. Vėliau įsijungė į NY Atletų klubą, Maironio šeštadieninės mokyklos Tėvų komitetą, ALTą, Kul­­­tūros Židinį, dažniausiai iždininko pareigose. 1974 m. į Tautos Fondo veiklą įsitraukė iždininku pakviestas tuometinio Tautos Fondo iždininko Petro Minkūno. Per dvidešimt metų (iki 1994) jis tvarkė Tautos Fondo sąskaitybą, paruošdamas finansines apyskaitas. Per tą laikotarpį TF išaugo į stiprią organizaciją su milijonine apyvarta. Gyvendamas Floridoje, per pastaruosius metus jis talkino vietiniams BALFo ir JAV Lietuvių Bendruomenės skyriams, eidamas iždininko pareigas. Mirė 2004 m. liepos 26 d. Floridoje.

DR. BRONIUS NEMICKAS, vienas Tautos Fondo inkorporuotojų ir nuolatinis jo talkininkas ruo­šiant ir pritaikant įstatus. Gimė 1909 m. sausio 2 d. Obelių vls., Rokiškio aps.. Mokėsi Kriaunų pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje ir 1929 m. baigė  Šiaulių  mokytojų  seminariją.  Mokytojavo   Suvainiškio, Rokiškio, Kėdainių ir Kauno pradžios mokyklose. 1932 m. įstojo į VDU Teisių fakultetą, kurį baigė 1936 m. ir, gavęs Susisiekimo Ministerijos stipendiją, įsto­jo į Hamburgo universitetą. Dvejus metus ten studijavo jūros teisę ir įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.

          Baigęs studijas VDU, buvo Kauno apygardos teismo kandidatas, Klaipėdos uosto ir Susisiekimo Ministerijos juriskonsultas, Tauragės notaras, ir advokatas. Bolševikams užėmus Lietuvą, 1940 m. liepos 11 d. buvo suimtas: sėdėjo Tauragės ir Kauno kalėjimuose. Žmonos pastangomis ir repatriacijos dingstimi 1941 m. kovo 18 d. buvo išl­eis­­tas (Gefangenenaustausch) ir atsidūrė Vokietijoje. Lietuvon nelegaliai grįžo 1943 m. liepos 19 d. ir įsijungė į VLIKo veiklą. Vokiečiams suėmus daugumą VLIKo veikėjų, 1944 gegužį tapo jo prezidiumo (Mažojo VLIKo) vice­pirmininku.

          Antrą kartą bolševikams veržiantis į Lietuvą, 1944 m. liepos pabaigoje atsidūrė Berlyne ir įsijungė į VLIKo Delegatūros organizavimą. Delegatūroje ėjo generalinio sekretoriaus pareigas.

          Po Vokietijos kapituliacijos iš Bayreutho kalėjimo išsilaisvinus vokiečių suimtiesiems Lietuvos pogrindžio veikėjams ir Vokietijoje atkūrus VLIKą, ligi emigracijos į JAV (1949) bu­vo vienas jo bendradarbių: Lietuvių tautinio sąjūdžio antrininkas, įvairių komisijų narys, ėjo Vykdomosios tarybos finansų valdytojo pareigas. Be to, buvo Vokietijoje susiorganizavusio Lie­tuvių tautinio sąjūdžio valdybos narys.

Atvykęs į JAV, darbavosi lietuvių ir tarptautinėse politinėse bei visuomeninėse organizacijose, eidamas  įvairias  pareigas: Lietuvos laisvės komitete (narys ir pirmininkas – kone 40 metų), Amerikos Lietuvių taryboje, Amerikos Lietuvių tautinėje sąjungoje, Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje, JAV Bendruomenėje, Lietuvos nepriklausomybės talkoje, Lietuvių tautiniame sąjūdyje, VLIKe, Pavergtųjų Europos tautų komitete. (Lietuvoje priklausė Lietuvių tautinio jaunimo “Jaunosios Lietuvos” sąjungai (ėjo Kauno rajono vado pareigas, centro valdybos narys) Lietuvių tautininkų sąjungai, Lietuvių studentų tautininkų korporacijai “Neo-Lithuania” (1935/1936 mokslo metais jos pirmininkas). Lietuvoje mokytojaudamas ir studentaudamas rašė šiems laikraščiams: Lietuvos mokyklai, Lietuvos žinioms, Lietuvos aidui, Jaunajai Lietuvai, Akademikui. Amerikoje rašė: Lietuvai, Aidams, Baltic Review, Dirvai, Draugui, Darbininkui, Pasaulio lietuviui, Naujienoms, Laisvajai Lietuvai. Buvo Lietuvos Laisvės komiteto leistojo žurnalo Lietuva vienas redaktorių ir Naujosios vilties redakcijos kolegijos narys.

          Atvykęs į JAV, iš pradžių dirbo geležies fabrike, 1959 m. rudenį pradėjo dėstyti Amerikos aukštosiose mokyklose. Dėstė teisės, politikos, ekonomijos mokslų kursus, buvo renkamas į administracines pareigas (universiteto senatą, profesorių įvertinimo ir pakėlimo komitetą, įvairias komisijas), pakilo iki ordinarinio profesoriaus. New Yorko Pace universitetas 1977 m. rudenį suteikė nusipelniusio profesoriaus vardą. Penkiasdešimt me­tų klajodamas po svetimas šalis, neiškeitė savo Lietuvos pilietybės. Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. rudenį Aukš­čiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo komisijos pakviestas, įsijungė į Konstitucijos projekto ruošą. Nuvykęs Lietuvon, dalyvavo Konstitucijos parengimo grupės darbuose, o grįžęs į Ameriką, tęsė savo įsipareigojimą korespondenciniu būdu.

Respublikos Prezidento 1995 m. vasario 1 d. dekretu paskirtas kaip teisininkas Pilietybės įstatymo pataisų komisijon,dalyvavo Vilniuje jos abiejų sesijų darbe.  Mirė 2004 m. sausio 12 d.

ALEKSANDRAS VAKSELIS buvo pirmasis Tautos Fondo valdybos pirmininkas, kai 1973  Fondas  tapo  inkorporuotas New Yorko valdžios įstaigose. Jis aštuoniolika metų darbavosi šios organizacijos  vadovybėje.

      Vakselis gimė 1915 gruodžio 8 Naudvaryje, Veliuonos vals., Kauno aps. 1935 baigęs Jurbarko gimnaziją (buvo skautas, pakilęs iki pasiautininko laipsnio), įstojo į Karo Mokyklą, ją baigė 1938 ir kaip ja. leitenantas paskirtas į 4-tą artilerijos pulką Plungėje. 1939 vedė Ireną Tonaitę, 1940 jiems gimė duktė Irena.

      Bolševikų okupacijos metais iš Plungės nukeltas į Vilnių, vėliau į Švenčionėlius. Karui su vokiečiais prasidėjus, Lietuvos partizanas Šven­čionėliuose. Grįžo į Plungę, 1941-1943 mokytojas gimnazijoje (kūno kultūra, geografija), 1944 mokytojavo Alytaus gimnazijoje, kovo mėn. Suvalkų Kalvarijoje įstojo savanoriu į gen. P. Plechavičiaus Vietinę Rinktinę. 1944 gegužės 28 jo dalinys buvo vokiečių nuginkluotas ir išvežtas į Vokietiją.

      Po Antrojo pasaulinio karo gyveno Münchene ir Augsburge tarnavo amerikiečių žinioje esančiose pabėgėlių globos organizacijose. 1947 Augsburge įstojo į Lietuvių  Tremtinių Bendruo­menę. 1949 išrinktas į Vyr. Fizinio Auklėjimo ir Sporto Komi­tetą (FASK), iždininku ir sekretoriumi.

      1949 apsigyveno New Yorke. Po ketverių metų darbo fabrike (vakarais studijavo), 1953 pradėjo darbuotis inžinieriumi, iki 1983.

      A. Vakselio visuomeninė veikla Amerikoj yra reto šakotumo. Jau 1949 įstojo į seniausią pasaulyje lietuvių sporto telkinį – Brooklyno (vėliau New Yorko) Lietuvių Atletų Klubą, ėjo įvairias pareigas valdyboj, vienuolika metų klubo pirmininkas, išrinktas garbės nariu. Buvo ir kito, Lietuvių Sporto Klubo, valdyboje ir paskutinis pirmininkas  Ilgametis Rytų sporto apygardos vadovas, Vyr. FASKo (JAV ir Kanadoj) pirmininkas 1959-1961, sudarė sąlygas leisti žurnalą Sportas. Pats rašė spaudoje sporto reikalais (daugiausia Darbininke).

      Nuo 1947 A. Vakselis veikė Lietuvių Bendruomenėje, LB New Yorko apygardos valdybos pirmininkas (14 metų); per tą laiką surengta vienuolika metinių lietuvių dailės parodų New Yorke. Nuo 1967 ilgametis JAV LB tarybos (1967-1981) ir garbės teismo (1973-1976) narys.

      Veikė Lietuvos veteranų sąjungos Ramovė NY skyriuje (paskutinius 4 metus pirmininkas), Amerikos lietuvių legiono Dariaus ir Girėno posto narys ir paskutinis adjutantas (1950-1963), Lietuvių Kultūros Židinio Brooklyne pradininkas, pirmasis Lietuvių Kultūros Fondo (Židiniui remti) valdybos pirm. (1976-1980), vėliau tarybos pirmininkas. Įsikūrus Lietuvių Fondui, darbavosi New Yorko skyriaus veikloje.

      VLIKo valdybos vicepirmininkas (1972-1975), ALTos New Yorko sk. pirmininkas (1970-1971) ir ilgametis narys. Priklausė Lietuvių tautinei sąjungai, jos New Yorko sk. pirmininkas.

      Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dalyvavo Tautos Fondo vadovybės posėdžiuose su VLIKu, svarstant naujo TF statuto, ir VLIKo uždaromojo seimo Vilniuje klausimus. Tame Seime dalyvavo 1992 gegužės 30-31 ir padarė Tautos Fondo  veiklos pranešimą kaip TF valdybos pirmininkas.

      Veikė ir amerikiečių organizacijose. 1993 gavo žymenį Ellis Island Medal of Honor, kasmet skiriamą tiems JAV pilie­čiams, kurie, gyvendami JAV, išlaiko, puoselėja savo krašto vertybes. Gavo ir Respublikonų pažymą Presidential Legion of Merit.

      Jis 1978 apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu, 1991 lapkričio 2 Chicagoje VLIKo seime, Lietuvos min. pirm. Gediminas Vag-

norius, įvertindamas Tautos Fondo paramą VLIKui jo nepriklausomybės atkūrimo darbuose, įteikė jam iš Lietuvos atvežtą paveikslą ir padėkojo už ilgametę sėkmingą veiklą.

      1992 gavo LR Aukščiausios Tarybos pirm. Vytauto Landsbergio padėką “už ištikimybę ir atkaklų darbą Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės idealams”. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas savo raštu 1993 dėkojo “už nenuilstamą ilgametį darbą Lietuvos laisvės labui”. Tais pačiais metais Lietuvos atsargos karininkų sąjunga apdovanojo jį Lietuvos Kariuomenės įkūrimo 75 metų jubiliejaus Pažymėjimo raštu. Mirė 2003 m. gruodžio 4 d.   Floridoje.